- žvylgt
- žvýlgt interj. 1. LKKIII74, Smln įdėmiam pažvelgimui nusakyti: Žvýlgt pamatė i veiza akis išpūtęs Rdn. Žvýlgt – nebė[ra] dviračiuko, nuvažiavo Kuršėnų vagišai Krš. 2. DūnŽ kartojant nusakomas įdėmus žvalgymasis: Bobos žvýlgt žvýlgt, jau tie sprogėjai (girtuokliai) mumes apsuko Rdn.
Dictionary of the Lithuanian Language.